Jei sinoptikų prognozės pasitvirtins, speigas šią žiemą negąsdins tik šiltai apsirengusių. Peršalti neleis ir nuo seno vertinami natūralūs drabužiai, ir sintetinės naujovės. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti.

Netinkama apranga žiemą ne tik verčia tirtėti nuo šalčio, bet ir gali būti negalavimų priežastis. Tekstilės specialistai tikina, kad prieš įsigyjant žieminį drabužį reikia žiūrėti, kad jis būtų ne tik gražus ir madingas. Svarbu, iš kokių medžiagų ir kaip apranga pasiūta ar numegzta. 

„Kiekvienas drabužis turi paskirtį, todėl pirmiausia reikia gerai apgalvoti, kokiomis sąlygomis jį dėvėsite. Einant į darbą reikia vienokių drabužių, į teatrą – kitokių, o sportuojant – dar vieno komplekto“, – pabrėžė Kauno technologijos universiteto Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedros profesorė Eugenija Strazdienė. Pradėti reikia nuo apatinių Tekstilės specialistės teigimu, ruošti aprangą žiemai reikia pradėti ne nuo viršutinių, kaip klaidingai daro daugelis žmonių, o nuo apatinių drabužių. Svarbiausia taisyklė šąlant orams – rengtis svogūno principu, kad kūnas būtų apvilktas daugiasluoksniais drabužiais. Pirmasis sluoksnis – prie kūno prigludę apatiniai, antrasis – šildantys viršutiniai drabužiai, trečiasis – nuo vėjo, sniego ir šalčio sauganti apranga. „Medvilninius arba vilnonius drabužius malonu dėvėti, tačiau tai yra hidrofilinės medžiagos, kurios prisigeria vandens. Einant į darbą ar mokslus – natūralaus pluošto kelnaitės, glaustinukės ir marškinėliai – puikus pasirinkimas, tačiau sportuojant ir prakaituojant su tokiais apatiniais darosi vis nesmagiau“, – aiškino E.Strazdienė. Sintetika greičiau džiūsta Žūklaujant žiemą apatiniai drabužiai turi šildyti, tačiau slidinėjant ar bėgant jie turi ne vien šildyti, bet ir šalinti ant odos paviršiaus atsirandančią drėgmę. Priešingu atveju žmogus rizikuoja peršalti. Taigi tiems, kurie žiemą didžiąją laiko dalį praleidžia ne itin judriai, reikėtų vilkėti apatinius iš storesnių ir šiltesnių medžiagų, pasižyminčių geresnėmis termoizoliacinėmis savybėmis. Aktyviai judantiems reikia apatinių, kurie kvėpuoja, neleidžia daugintis bakterijoms, paliekančioms nemalonų prakaito kvapą. „Naujos struktūros poliesteris ir polipropilenas sparčiau nei medvilnė šalina drėgmę, greičiau džiūsta, todėl daugelis gamintojų siūlo praktiškus apatinius drabužius, kurių sudėtis – ir sintetinės medžiagos, ir natūralus pluoštas“, – aiškino E.Strazdienė.

Sportui vilna netinka KTU Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedros lektorius dizaineris Kęstutis Lekeckas tvirtino, kad šį sezoną itin madingi megztukai, švarkai, puspalčiai ir paltai iš natūralių pluoštų, išdirbtų pagal aukštąsias technologijas, natūralaus kailio, medvilnės ir ypač vilnos. „Gerai išdirbta kupranugarių ar merinosų vilna puikiai atrodo, yra švelni, lengva. Jos drabužiai labai šilti, todėl tinka ir kasdienai. Tačiau aktyviam laisvalaikiui vilna nėra geriausias pasirinkimas. Nebent būtų galimybė dažnai persirengti“, – tvirtino specialistas. Sportuojantiems reikėtų rinktis šiuolaikinius sintetinius audinius, kurie daugeliu atvejų pranašesni už kai kuriuos natūralius. K.Lekecko teigimu, net nuo seno mėgstamų pūkinių striukių trūkumas yra tas, kad sudrėkę pūkai susisuka ir nelaiko šilumos. Stengiantis to išvengti, gali būti naudojami specialūs papildai, neleidžiantys pūkams sudrėkti. Šiuo metu naudojamas sintetinis natūralių pūkų pakaitalas iš polieterinio ir poliofininio pluošto. Skirtingai nuo pūkų, jis saugo šilumą, bet leidžia išgaruoti drėgmei. Be to, jis šiltesnis nei pūkai. Siuvant viršutinius drabužius jau įprasta naudoti membraną „Gore-Tex“. Ji nelaidi vandeniui, bet išgarina drėgmę ir leidžia kūnui kvėpuoti.

Naudojamos nanotechnologijos Pastaruoju metu į aprangos bei tekstilės gamybą ateinančios šiuolaikinės aukštosios technologijos, net ir nanotechnologijos, nesvetimos ir kauniečiams. KTU aprangos ir tekstilės specialistai kuria ir tiria audinius, kurie iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo natūralaus pluošto, tačiau savybėmis jį pralenkia. „Toks pavyzdys gali būti audiniai, kuriami modifikuojant pluoštus ir įterpiant į juos pavidalą keičiančias medžiagų mikrokapsules“, – aiškino E.Strazdienė. Tai gali būti vandeniniai druskų tirpalai, lengvai besilydantys jų mišiniai, parafino vaško dariniai. Žmogaus kūnui šylant, mikrokapsulėse esanti kieta medžiaga tampa skysta – ji absorbuoja šilumą nuo žmogaus kūno. Tada jaučiama maloni vėsa. Jei tokį drabužį vilkintis žmogus pradeda šalti, vyksta atvirkštinis procesas – drabužis jį šildo. 

Klaviatūra – pirštinėje Kita šildančios aprangos kūrimo naujiena – elektrai laidi tekstilė. Ji gaunama naudojant metalinius nerūdijančio plieno, vario siūlus arba tradicinius pluoštus dengiant elektrai laidžiomis medžiagomis, pavyzdžiui, sidabru. Ploni sidabro siūlai tinka ir kuriant antimikrobinę tekstilę. Be to, elektrai laidūs metaliniai siūlai naudojami tekstilinėms klaviatūroms gaminti. „Valdyti mobilųjį telefoną jau galima maigant ant storos pirštinės ar kuprinės petnešos pritvirtinamą
lanksčią klaviatūrą. Žiemą tai ypač aktualu, nes atsakyti į telefono skambučius galima nenusimaunant pirštinių ir nešąlant rankų“, – sakė profesorė.

Iveta SKLIUTAITĖ  „Lietuvos rytas“ 2010 10 23 A. Barzdžiaus nuotr.